sutrauktinis

1 sutrauktìnis, -ė adj. (2) DŽ, sutráuktinis (1) 1. DŽ sutrauktas: Sutráuktinės nažutkos Šts. Turėjo sutrauktinių, nesukvolduotų sijonų rš. 2. kuris mažo ūgio, mažas: Sutrauktìniai vaikai būna pikti Rmš. Šitas sutrauktìnis paršas neėda Rmš. 3. pagamintas iš sutraukto pieno: Užded sviesto ir kiaušinių ir dar sūrio sutrauktinio LTR(Pš). 4. NdŽ, Ser sutrumpintas, sujungtas: Tokie sutrumpinimai kartais vadinami alegroformomis. Galėtume lietuviškai juos vadinti sutrauktiniais žodžiais KlK6,40. Sutrauktiniai terminai rš. Tai vadinamosios santrumpos, arba sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai LKIII107. 5. suvestinis, bendras: Sutrauktìnė suma BŽ192.